skarinėti

skarinė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr. NdŽ 1. rinkti skarmalus, skudurus: Skarininkas žydas skarinė́[ja] J. 2. [K], Rtr, DŽ nuskarusiam, nuplyšusiam vaikščioti: Subaigsiu kelnes lopyt, tegul Ignas skarinė̃s, iki nupliš Všk. Su baražais (kietais šilkais) ejau, o dabar reiks skarinė́ti Šts. ^ Ubagėlis nabagėlis skarom skarinėjo, tvorom lipinėjo, aukso kiaušą ritinėjo (apynys) LTR(Mrj). Skara skarinė́jo, tvoroms lipinėjo (samanos) Sch64. \ skarinėti; prisiskarinėti